užgulti

užgulti
užgul̃ti, ùžgula, ùžgulė 1. intr. atsigulti pailsėti: Užgul̃k bent dvi valandėles – bus stipriau dirbt Ds. Aš einu biskį užgul̃t Nm. | Išejai ir ùžgulei (ilgai užtrukai) – negal sulaukti Lkž.atsigulti ant viršaus: Tie trys šunys užgulė ant to kapo, kur tas raginis žmogus buvo pakastas BsPI7. 2. tr. paskiau atsigulti: Nėkas neùžgulė, neužkėlė manęs, jauna kad buvau – vis pirmoji kėliau, paskutinė guliau Šts. 3. intr. susirgti: Kaip ùžgulė iš rudenio, tai ligi pavasario teip ir pagulėjo Ds. 4. tr., intr. palinkti, užsikvempti ant ko: Zabelė rašo, labai žemai užgulusi sąsiuvinį P.Cvir. Valgydama neužgulk [ant stalo] Skr. | refl.: Jis rašo užsigùlęs ant stalo Ėr. Jis, užsigulęs ant bliūdo, ėda J. Neužsigulk ant lango, stiklą išmygsi Ds. Senis, užsigulęs ant bačkos, vėblioja kažin ką BsPIII11. 5. tr. užspausti, gulimu prislėgti: Kiaulė atsivedė penkius paršiukus, bet vieną ùžgulė Trgn. Kiaulė ažugulė ažkart du paršelius Ml. Ùžgulė vyrai su pečiais duris ir neleido įeiti Als. | Katinas ùžgulė kiškį Ėr. Paukštis buvo užgultas vanago . | prk.: Rūkas užgulė žemę . Debesys užgulė dangų A.Vencl. Iš pietų užgulė miestą tiršta tamsa P.Cvir. Tamsi naktis buvo sunkiai užgulusi žemę J.Bil. Greit ir žiemos šalčiai užguls žemę . Kai šaltesnė diena užguldavo, Onos sūnus ugnelę kurdavo . Senio veidą užguldavo kartais susirūpinimo šešėlis P.Cvir. Pavardės man užkrinta, užgula, nebatminu Šts. | refl. tr.: Žmogus žiūri, kad tikrai jis pinigų katilą tur užsigulęs BsMtII8. 6. tr. užpulti, apnikti: Kalakutai ùžgulė daržus (daug jeibių daro) Ėr. Kai užgul̃s strazdai vyšnias, tik čeža Gs. Paukščiai ùžgulė trešnes lesti Krtn. Kai vanduo iš visur susileida, kai užgula (užlieja) ravą, tai neišeisi Žlp. Amalas užgulė cibulius Ut. Iššlavus [kambarį], dulkės ùžgula ant visko Ob. 7. tr. užgožti, užstelbti: Idant [avietės] neužgultų daržą S.Dauk. Pasakoja Žemaičių kunigaikštystę kiaurai užgultą buvus tankiais miškais ir traškančiomis giriomis M.Valanč. 8. tr. prk. apsunkinti, prislėgti; ligai, skausmui prispausti: Kapitalistinėse šalyse artėjanti ekonominė krizė sunkia našta užgula darbo moterų pečius (sov.) sp. An blakstienų kai akmenai užgùlę, noriu miego Vlk. Kad aš numirsiu, nieko neužgul̃siu (neapsunkinsiu) Skr. An manę vienos visi darbai žugul̃s Rod. Sunkus apmaudas užgulė širdį . Užguls sapnai neramūs . Širdį užgulė neramumas . Užgula kai vežimas Sln. Man ausis ùžgulė (ausys užsikimšo, užkrito) – gerai negirdžiu Rdm. Ausis užgultà, negirdžiu Blnk. Kai ùžgula nosį, tai net išdūsuoti negalima Užp. Mano nosis užgulta – nesuuodžiu Rdm. Kad ùžgulė gerklę, negaliu ir atsidusti Ds. Debesylų skystimas duodama, skreplėms užgulus gerklę . Pasilenkęs ilgai negali dirbti – akis užgula (kraujas subėga) Žlp. Kad rūkei tep daug, tai ir užgulė ant plaučių sunkumas – galėsi dabar kriūnėt Gs. Sunku žmogui, kai bėdos ùžgula Vžns. ^ Kad tave sunki liga užgultų! B. | refl.: Visas sodžius ant to kiemo užsigula (spaudžia, nusistatęs prieš jį) Antš. 9. tr., intr. įnikti, pradėti; sukrusti; prispausti: Užgùlus tik sūrį niurko, ir daugiau nieko Gs. Užgulė imti, ženytis J. Tėtis užgulė mušti Petriuką . Anuodu užgulė vytis . Užgulė smarkus vėjas pūsti . ^ Mokytoja mokė užgulus (spaudė prie mokslo) Lp. Po švenčių reikės rugius užgul̃ti (imti pjauti) Up. Seniai užgulė ant valgių (pradėjo valgyti) su atsidėjimu V.Piet. Jis jau užgulė (jau reikalauja) mane skolą atiduot . Tėvas tvirčiau užgulė kastuvą (pradėjo kasti) P.Cvir.
užgultinaĩ adv.: Tėvas ir motina užgultinai (primygtinai) prašą apgiedoti Sln. | refl.: Kai ant vieno darbo užsìgula, tai nė atitraukti negali Up. Vis ant knygų užsigulęs (labai skaito) Ėr.
10. tr. užstoti ką, užimti: Elzė tavo lovą ùžgulė (nebėr vietos tau atsigulti) Vkš. Mano urvelį lapelė ažugulė Prng. Kalnai užgula daug vietos M.Valanč. Pakalnėj yra didelis akmuo – anas ažugulė vandenį (užstojo vandeniui kelią) Klt. Dūmai neina, gal liuktai užgùlę (užakę) Trgn. Neužgulkiat už lempos, vaikai, juk man reik siūti Šts.
◊ ant sprándo užgul̃ti būti išlaikomam: Tie dykaduoniai užgulė ant sprando, ir negali jų atsikratyti Brt.
\ gulti; antgulti; apgulti; atgulti; įgulti; išgulti; nugulti; pagulti; pargulti; pergulti; pragulti; prigulti; sugulti; užgulti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • užgulti — užgul̃ti vksm. Šuõ ki̇̀škį ùžgulė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užgultis — užgultìs sf. (3b) prislėgimas, nuliūdimas: Užgultiẽs koja nenuspirsi Lš. Užgultiẽs tik pirštu neištrauksi Lš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antgulti — antgul̃ti (ančgul̃ti Pvn, Varn), añtgula, añtgulė (ž.) 1. žr. užgulti 4: Ko tu čia añtgulei ant manęs? KlvrŽ. Šunkojis (toks dalgis) neantgula ant rankų, išbėga aukštai ir žemai Šts. | refl.: Aš antgùlęs[is] (prisispyręs) ano klausiau, bet… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • veikti — veĩkti, ia, ė 1. tr., intr. SD119,28, SD38, Q625, H, Sut, D.Pošk, I, M, LL29, Rtr, ŠT127, Š imtis kokių veiksmų, darbų, daryti: Ką veikì? – Bevargstu K. Ką veikęs? R, R338, MŽ, MŽ453. Prastą veikiu N. Ką danguj beveikia mano tėveliai? (ps.)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antklaupti — antklaũpti, ia (añtklaupia), añtklaupė (dial.) tr. klaupti ant ko: Ėmė jį antklaupti (užgulti), sūrį spausti Klp. klaupti; antklaupti; apklaupti; atsiklaupti; įklaupti; nusiklaupti; paklaupti; parklaupti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkristi — antkrìsti (ančkrìsti) (ž.) intr. 1. kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti LTR. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivės Užv. 2. prk. gimti: Būs aniems antkrìtęs vaikas, ir negalės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgulti — apgul̃ti, àpgula (apìgula), àpgulė (apìgulė) 1. intr. sugulti; sumigti: Visi apìgulė, o karalius vidurnakty išejo vogti (ps.) Dglš. Jau visi apgùlę Lp. 2. intr. apsinakvoti: Vakar pas mus žmonės prašė apgul̃ti Smn. | refl.: Pas Jokūbą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkniaubti — apkniaubti, apkniaũbti, ia, àpkniaubė 1. tr. apimti, uždengti rankomis (veidą, akis): Staiga apkniaubia veidą V.Kudir. Roželė liko laisva, verkė, rankom akis apkniaubusi LzP. 2. intr. truputį atgulti, snustelti: Apkniaubk truputį, gal pereis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsunkinti — 1 apsuñkinti tr. K, Š, Rtr, KŽ; SD196, Q83, H161, R60,65, MŽ80,86, Sut, M, L, LL112 1. N, LL114 apdėti, apkrauti kokiu svoriu: Kiek apsuñkinti medžiai šitais lapais! Ob. Tas daržas buvo prižėlęs gražiausiais medžiais, apsunkintais daugybe… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsunkti — 2 apsuñkti intr. Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 1. N, KŽ pasidaryti sunkiam, sunkesniam, padidėti svoriui: Dainius, rodos, visu kūnu jaučia, kaip apsunksta kombainas nuo grūdų naštos V.Bub. Gelsvi žiemkenčių laukai, apsunkę nuo brandinamo vaisiaus, tingiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”